Taip, taip, antroji. Po pirmosios dienos kitą dieną kepiau saldžių bulvių blynus su vištienos gabaliukais, taip sakant, nutrūkau. O bet tačiau. Nors blynai ir gavosi skanūs, vis tik šios nuodėmės jie nenusipelnė. Tad vakar vėl buvo pirmoji diena, kuri labai gerai praėjo. Bet smagiausia, kad mama palaikė mano mintį ir vakarienei man iškepė žiedinį kopūstą. Tai buvo labai netikėta.
Šiandien tęsiu mitybą be mėsos, nors kaip ir valgiau žuvį, kurios šiaip beveik nevalgau. Tai net nežinau. Aš užskaitau, kad mėsos šiandien nevalgiau, nes mano tikslas sumažinti vartojamos mėsos kiekį, bet tai nereiškia, kad ketinu viską pakeisti žuvimi, nors šiandienos nuotykiai nesako nieko kito. Šiandien stoties rimiake buvo išpirkta visa mėsa. Jei būčiau Dilgėlė, sakyčiau, tai ženklas. Tai nusipirkau žuvies, avižinių dribsnių ir įvairių konservuotų pupelių. Va, koks mano pasiruošimas koronai.
Taigi. Ką norėjau pasakyti. Dilgėlė veganė, tai ji pastoviai kalba apie tą mistinį lengvumą, ir manau, kad supratau, ką ji turėjo omeny. Tikrai nėra organizmas taip apsunkinamas. Tokie mėsėdžiai kaip mano mama įsivaizduoja, kad jei nevalgysi mėsos, tai nepavalgysi visai, ale nebus sotumo jausmo. Nežinau. Aš ir košių pavalgau, ir sausų pusryčių. T.y. reikia suvokti, kad, nu, jei nevalgai mėsos, nereiškia, kad maitiniesi vien žole. Ir nors blogai bepamenu, tačiau manau, tai ir buvo mano pagrindinė problema pirmais kartais mėginant atsisakyti mėsos - bandžiau maitintis garnyru.
Dabar bandysiu elgtis kiek protingiau. Išnaudosiu karantino privalumus ir atsikratysiu tam tikrų durnų įpročių. Žodžiu, pakontempliuosiu ir pasigalvosiu, kas ir kaip.
Komentarai
Rašyti komentarą