Nuo praeito įrašo vegetarinau visą savaitę. Ir taip sėkmingai. Ką turiu omeny - visai nebuvo jokių lomkių dėl mėsos trūkumo. Ir tada atsitiko karantinas, užstrigau Kaune be savo gamintų pietų, o taip pat pusryčių ir vakarienės. Nu ką dabar. Pasimaitinau sumuštiniais su lašiša iš automato ir užplikomais makaronais. O jau bijojau, kad teks imti mėsiškus sumuštinius.
Bet tada aš likau nakvoti pas draugę. Mes nusprendėm ką nors užsisakyti į namus. Pradžioj norėjau kažko labiau asian, bet tada prisiminiau, kad nebevalgau mėsos, tai pasakiau draugei, kad pati išrinktų, ko ji nori. Ji užsimanė lietuviškos virtuvės. Tada aš užsisakiau nekalto plokštainio. Na, galvojau, tiek to, neišsidirbinėsiu, neprašysiu, kad rašytų, jog be spirgučių. Taip pat pamaniau, kad būtų gerai sriubos. O, aštri. Suuuper. Turbūt bus kokia pomidorienė.
ahfjafjadfa;ldjfa;kljfadjfa;kdjfa;sfa;jdsf
Aštri sriuba 2/3 faršas, o plokštainis ne tik kad su spirgučiais, bet dar ir su karka. Buvo skanu. Bet kaaaaip buvo sunku. Labai. Nežinau, ar tai placebas, ar koks velnias, bet rimtai, nustojusi vartoti mėsą jaučiuosi žymiai lengviau. T.y. pavalgius nejaučiu to sunkumo. T.y. aš jaučiu sotumą, bet jis nėra lydimas sunkumo. Tai toks neįtikėtinas jausmas.
Dar pirmadienį paslydau, nes baaaaisiai tingėjau gaminti pati, o mama iškepė tokius nuostabius kotletus su puria bulvių koše ir morkų salotomis. Dabar biškį save peikiu. Realiai išsivirti sojos faršą ilgai netrunka, bet nu, paslydau. Manau, gal ne tiek tingėjau, kiek nugalėjo tas momentas, kad žinau, jog mamos kotletai pasakiško skanumo.
Tačiau va, antra diena kaip laikausi be jokių bėdų. Ir jos neturėtų iš esmės iškilti. Prisidariau dabar čili viralą su pupelėmis ir sojos faršu bei makaronais su sūriu. Nu paasaka. Teks valgyt ir vežtis Kaunan. Taigi, ką galiu pasakyt. Nevalgyti mėsos yra tikrai paprasta. Sunkiau, jei būna pagamintų skanių mėsos patiekalų. Bet gyvenant atskirai nuo mamos, tokios problemos neturėtų iškilti.
Komentarai
Rašyti komentarą